Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Elke Schmitter "Ponia Sartoris", arba Vadovėlis senstančiai damai


Tai buvo 'šalutinė' mano knyga - tokia, kurią skaitinėju šalia pagrindinės: gaminantis vakarienę, laukiant svečių ar santechniko ir pan... Tokiam reikalui tai puikiai tiko: lengvai, greitai skaitoma. 



Kažkokių sukrėtimų nepatyriau, minčių audros nekilo, antrą kartą nebeskaityčiau. Tiesiog lengvas skaitaliukas, tinkantis atsiversti valgant, keliaujant, laukiant eilės poliklinikoje ir t.t. 

Tai knyga apie moterį: pirmąją meilę, santuoką, neištikimybę ir t.t. Tai - moderni, lengvai ironiška "Ponios Bovari" versija, skaitoma turbūt net įdomiau nei tikrasis G. Flobero kūrinys. 

R. Č. nuotr.
Jis iškart paėmė mane už rankos, o kai nuėjome už pirmo kelio vingio, sustojo ir glostydamas mano kiek pagarbiniuotus plaukus ištarė: Margarete. Pajutau į žemę smingant aukštakulnius, kartu su jais prasmengant ir visą savo gyvenimą.
Tai tarsi vadovėlis bręstančioms ar senstančioms damoms: kaip nekurti iliuzijų, kaip (ne)rašyti atsisveikinimo laiškų, pagal kokius kriterijus rinktis vyrą, kam reikalingas meilužis, kaip svarbu turėti supratingą anytą, ką veikti su geriausia drauge, kaip auklėti dukrą, kaip pasinaudoti tinkama akimirka...  

Kartais buvo per daug bobiška, panašiai taip: ak, aš per sena juodos spalvos apatiniams, tai pasimatymui pasirinkau kūno spalvos komplektą su priekyje užsegama liemenėle... Neįdomu...

Apdovanojimų knyga, rodos, nėra pelniusi, bet per dešimtį metų sulaukė daug vertimų: daugiau nei dešimties. Ypatinga šios knygos nepavadinčiau, bet vistiek turi kažkokio žavesio. Tikriausiai dėl to, kad rašoma apie paprastus, visiems žinomus ar pajaustus dalykus, ne itin banaliai, ne itin sunkiai. Turbūt daug kas save atpažįsta. Knyga tikrai tiks tiems, kas santuokoje gyvena ilgiau nei dvejus metus arba perkopė savo trisdešimtmetį. 

 Mano įvertinimas: 4/5 
      
Leidykla: "Vaga"
Leidimo metai: 2002
Puslapių: 165
Knyga iš: mainų
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.