Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Jeffrey Eugenides "Jaunosios savižudės", arba Pabėgimas

Jau senokai skaičiau tokią įtraukiančią knygą: na, dar truputį, dar šiek tiek, ir jau, žiūrėk, trečia nakties... Taip per du pusnakčius ir perskaičiau Jeffrey Eugenides "Jaunąsias savižudes". Labai įtraukė, nepaisant to, kad viskas aišku nuo pat pradžių: penkios seserys nusižudys. 

Knygos veikėjai: penkios šviesiaplaukės Lisbonų seserys ir miestelio berniukai, jas įsimylėję ir su liguistu potraukiu stebintys jas iš tolo bei su fetišistiniu pasitenkinimu renkantys seserų gyvenimo trupinius. Arčiau neleidžia prieiti griežtas mergaičių auklėjimas. Ir, žinoma, mirtis. Viskas aišku nuo pat pradžių: seserys nusižudys, bet įdomumas vistiek neapleidžia.

Knygos pasakotojas neįprastas - 'mes'; tai miestelio berniukai, stebintys seserų gyvenimą. Seserys taip įsirėžė tiems berniukams į širdis ir atmintį, kad jie viską puikiai atsimena, net tada, kai jie yra tapę senstelėjusiais, pilvotais, nuo alkoholio ir narkotikų priklausančiais suaugėliais. 

Grėsmingus savižudybių metus, tiesa, nesėkmingai, pradeda pati jauniausioji Lisbonų duktė, keistoji, religingoji Sesilija.

R. Č. nuotr.
Ji grįžo vilkėdama tą pačią vestuvinę suknelę. Ponia Pats, kurios sesuo dirbo slauge Bon Sekuro ligoninėje, papasakojo, kad Sesilija atsisakė vilktis ligoninės drabužiais ir pareikalavo, kad jai atneštų jos vestuvinę suknelę, o ligoninės psichiatras daktaras Hornikeris nusprendė, kad tai bus geriausias būdas jos nuotaikai pakelti. Namo ji grįžo per pačią audrą. Kai pasigirdo pirmasis griaustinis, buvome pas Džo Larsoną namuose kitoje gatvės pusėje. Apačioje Džo motina šūktelėjo, kad uždarytume visus langus, ir mes nubėgome prie savojo. Lauke viskas buvo lyg apmirę. Vėjo gūsis pastvėrė popierinį maišelį, kuris sukdamasis pakilo iki pat apatinių medžių šakų. Paskui ta tuštuma prapliupo liūtimi, dangus pajuodo, o toje tamsoje nepastebėtas bandė prasmukti Lisbonų universalas. 
O po poros dienų - mirtis, po to grupinė savižudybė ir dar vienas nepavykęs savižudybės atvejis, ir galų gale - visiška mirtis ir Lisbonų šeimos namo tyla... 

Man norėjosi atsakymo "Kodėl?!" Šiek tiek užsiminta, bet pabaigoje man net norėjosi išsamios psichologinės analizės, kodėl, po galais, vienos šeimos seserys ėmė ir nusižudė? Nors, manau, visi taškai ant 'i' susidėtų vos paklausus psichologo kušetėje įkalintos mergaitės: "Pakalbėkime apie jūsų motiną..." Nors ne tik tai... Iš vienos pusės - laisvamaniškas aštuntasis dešimtmetis, iš kitos pusės - kalėjimu virtę namai... Slogi mažo miestelio atmosfera, iš kur norisi ištrūkti visiems, griežtas auklėjimas. 
Niekas neklausia, kaip jos jaučiasi ar ko trokšta iš gyvenimo; tėra tik hierarchija - močiutė, motina, dukterys - galinis kiemas, merkiamas lietaus, ir apvytęs daržas.
Seserys tiesiog norėjo pabėgti, paaugliškam maksimalizmui nebeužteko užsisakytų kelionių žurnalų, kraštutinumai liepė pasirinkti tokią kelionę, iš kurios niekas nebeprivers grįžti.

Stebino abejingumas: vienos šeimos seserys nustoja vaikščioti į mokyklą, visa šeima nesirodo viešumoje, net nevažiuoja į parduotuves, neužsisako maisto į namus... Ir niekam nerūpi... Tik tiems berniukams, stebintiems kalėjimo-namo gyvenimą kitapus gatvės. 

Tas stebėjimo iš tolo motyvas palieka vietos skaitytojo mintims, fantazijoms, jį patį padaro vojeristu, romantizuoja savižudybių metus, įpina mistikos. 

Pagal knygą yra pastatytas ir filmas. Viena geriausių mano matytų ekranizacijų. Išsaugotos detalės: lūpdažis, lipnia juosta ant riešų priklijuotos apyrankės ir t.t. Ne viskas idealiai pagal knygą, ypač pabaigoje, tačiau išlaikyta knygos nuotaika, poetizuotas, mistifikuotas Lisbonų dukterų gyvenimas, mažo miestelio aura.


Pagal dabartines Rekomendacijas dėl informacijos apie savižudybes pateikimo (o gal žiniasklaidos madą) turėčiau pabaigoje parašyti psichologinės pagalbos tarnybų telefonus. Bet čia jūsų pasirinkimas: norite tos pagalbos ar ne. Beje, knyga nėra kraupi ar niūri, yra graudulio, bet yra ir šviesos, paaugliškų fantazijų švytėjimo.  

Mano įvertinimas: 5/5 

Leidykla: "Jotema"
Leidimo metai: 2010
Originalo metai: 1993
Puslapių: 287
Knyga gauta per mainus
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...