Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Andrej Turgenev "Arkašono mėnuo", arba Plepalų mėnuo

Nieko gero iš šios knygos. Per daug pretenzinga. Anotacijoje rašoma, kad "Arkašono mėnuo" - tai bandymas sukryžminti intelektualųjį ir komercinį romaną. Dar ir su Murakamiu kažkas palygino... Nieko murakamiško čia neradau. Ir sukryžminti skruzdėlės su drambliu autoriui nepavyko.

Arkašono kurortas, daug sekso, šokėjas-žigolo, gatvės artistai, patvirkusi našlė, šeimos paslaptys. Kratinys ir tiek.

Autoriui sekasi kurpti tekstą - jis turėtų rašyti neblogas esė. Daug nuorodų į kitus kūrinius: knygas ir filmus. Tačiau, kad gautųsi geras intelektualus romanas, siužetas per daug skystas.

O kaip vadinamajam komerciniam romanui - per daug kontempliacijų. Šneka ir šneka, kliedi, skiedžia apie nieką. Ir dar taip įmantriai. Ir arogantišką toną jaučiu, - o kieno jis, pasakotojo ar rašytojo, nežinau. 


R. Č. nuotr.
Ala juda perdėtai greitai, kaip pagreitintoje kino juostoje. Taip elgiamasi norint ne tik nuplauti banalias darbų ir kelionių dulkes, bet ir sielą praskalauti ar panašiai. Nuplauti skausmą, gėdą, nuoskaudą. Prostitutė debiutantė Triufo filme prausėsi taip pat nežmoniškai greitai, užtrenkusi duris, kai išėjo pirmas klientas. Tokiose situacijose tikriausiai atrodo, kad vanduo ant tavęs teka ne trivialia haš du o, o drauge su visomis savo archetipinėmis reikšmėmis.
Perskaičius iki šimtojo puslapio - beveik jokių įvykių, tik kažkokie neaiškūs žingsniai naktį ir pastatyta skulptūra austrei pagerbti. Ir daug plepalų. Pasidarbavus, būtų išėjęs geras detektyvas su mistikos elementais - kurortinio miestelio juodoji pusė, šeimos paslaptys, du broliai - vienas žuvęs, kitas prikaustytas prie vežimėlio, neaiškus testamentas, jauna našlė ir šios nusamdytas žigolo, turintis suvaidinti mirusį vyrą. 

Neina sulipdyti skirtingų polių - per daug skirtingi dalykai. Kaip seksas operoje - netinka, nors užmušk. O šiame romane: pakalba du veikėjai apie filosofijos istoriją, opa - numauna kelnes, ir Platoną keičia minetas.

Per daug autorius A. Turgenevas užsiplėšė - bandė kopijuoti vakarietiškus romanus. Atseit, pridėsiu anglizmų (kurie, beje, kraupiai sulietuvinti: "Laki Straik Laits", meid in ir t.t.; pranzūziški žodžiai įrašyti kursyvu, o štai angliškus prireikė transkribuoti...), pavadinsiu veikėjus ne vardais, o pravardėmis (Idealus Patinas, Putlus Užpakaliukas...), privardinsiu krūvą filmų, paminėsiu, kad kai kurie veikėjai priklauso paslaptingam nekrofilijos kultui, padiskutuosiu apie filosofiją, pridėsiu porą schemų, keletą elektroninių laiškų tekstų be skyrybos ženklų ir skaitytojas suris pasigardžiuodamas, žiūrėk, dar ir kokią premiją gausiu (beje, vos taip ir neatsitiko). O aš nepasimoviau ant autoriaus kabliuko - man visko per daug, ir niekas neišbaigta.

Mano vertinimas: 2/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2005
Originalo metai: 2004
Originalo pavadinimas: "Mесяц Аркашон"
Puslapių: 230
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.