Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sam Savage "Firminas", arba Knygų žiurkė

Sam Savage "Firminas" - graudi, šilta, rami istorija apie knygyne gyvenančio žiurkino vienatvę. Posakis - knygų žiurkė - čia įgavo tiesioginę prasmę. Knyga patiko, nors liūdesio čia nors šaukštais kabink...

Tai knyga apie knygas ir apie visuomenės nepritapėlius, nesvarbu, kas jie: žiurkės ar žmonės.

Lee Miller (1907-1977) nuotr.
Ką gi rašydavau prie savo paties vardo? Neturėdamas ūpo, prisegdavau sau GROTESKIŠKAS KLOUNAS ar netgi ŽIURKĖ, tačiau smagiai nusiteikęs - o anuomet tai nutikdavo dažnai - prirašydavau VERSLININKAS. Mano verslas buvo knygos - naudojimas ir mainymas. <...> Persikrausčiau į nedidelį kambarėlį, kurį buvau įsirengęs lubų perdangoje virš krautuvės, pusiaukelėje tarp Baliono ir Balkono - iš ten galėjau sekti knygyno įvykius, o naktimis rūsyje tėsti savišvietą, ryti knygą po knygos, tik jau nebe pažodžiui. Na gerai, truputį meluoju. Kiekvieną naktį slapčia skaitydamas ir užkandžiaudamas, atradau įstabų ryšį, tam tikrą nustatytą harmoniją tarp knygos skonio ir literatūrinės kokybės. Norint patikrinti, ar knyga verta skaitymo, užtekdavo grybštelėti skiautelę spaudinio. Įsigudrinau tam naudoti titulinį puslapį, palikdamas tekstą neliestą. Mano moto tapo "geras ėdalas - geras skaitalas".
Kažko mažoka: gilesnių įžvalgų apie knygas ir rašytojus? Veiksmo? Analizės? Įvykių? O gal visko tiek, kiek reikia. Daugelis sako, kad nusivylė šia knyga, nes tikėjosi kažko daugiau. O man patiko ta rami, neerzinanti, nešokiruojanti įvykių tėkmė. 

 Mano vertinimas: tarp 4 ir 5 iš max.5 

Leidykla: "Vaga"
Leidimo metai: 2009
Originalo metai: 2006
Originalo pavadinimas: "Firmin: Adventures of a Metropolitan Lowlife"
Puslapių: 232
Knyga: iš internetinio knygyno
Kainavo: 5 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...