John'o Vaillant'o knyga "Tigras. Keršto ir išlikimo istorija" - knyga apie gamtą, Rusijos Primorės kraštą, tigrų ir žmonių kaimynystę. Kanadiečio keliautojo ir gamtininko dokumentinė knyga - savotiškas trileris apie 9 dešimtmečio įvykius Rusijoje, kai tigras žmogėdra užpuolė net kelis žmonės. John'as Vaillant'as bando atsakyti į klausimą: kas kaltas - tigras ar žmogus?
Rašytojas peržiūrėjo filmuotą įvykio medžiagą, dokumentinius filmus, liudininkų parodymus, siuntė jiems anketas, kalbino juos pats su kolegomis. Tai leido atkurti gyvą vaizdą: lyg pats sektum karštomis pėdomis paskui tigrą ir jo aukas.
Bet tai knyga ne tik apie tą 9 dešimtmečio įvykį. Tai apskritai knyga apie gamtą, apie tai, kokios gamtinės sąlygos lėmė, kad Rusijos rytiniame pakraštyje atsirastų unikalios "džiunglės" tinkamos gyventi amūriniams tigrams - gyvūnas, paprastai sutinkamas tropikuose, čia gyvena žiemą ant sniego, prie minusinės, dažnai keturiasdešimt laipsnių siekiančios temperatūros.
Rašytojas pasakoja apie Rusiją, jos politinę ir ekonominę situaciją, bet ne moksliškai, nuobodžiai, o iš savo pastebėjimų: apie žmones, gyvenančius atšiaurioje žemėje, jų skurdą, bandymą išgyventi ir prasimaininti, brakonieriavimą ir kitus amatus, likimus, sužalotus Sovietų Sąjungos mechanizmo.
Taip pat knygoje - ir tigrų bei žmonių kaimynystė, gyvenimo šalia tigrų ypatumai, paskaninti vietinių tautelių legendomis ir tradicijomis.
Tiesą sakant, dar tą pačią dieną, kai užėjo Markovas, Sakirka ir Isajevas matė šviežius tigrės su jaunikliu pėdsakus apie kilometrą nuo stovyklavietės. Ją pažinojo visi Žorkino vyrai, nes ji dažnokai čia lankydavosi, kaip ir visi tigrai, patikrinti savo teritorijos bent kartą per savaitę ar dvi. Linkusiems nusikalsti, ši tigrė pateikė puikiausią brakonieriavimo scenarijų: su galimybėmis, motyvais, minimalia išaiškinimo rizika ir bemaž nepavojingu būdu išgabenti skerdieną - paslėptą po rąstų kroviniu. Visgi šie vyrai jos nelietė. Ne todėl, kad būtų ypač paisę įstatymų, bet greičiau todėl, kad gerbė šią tigrę. Jie, kaip ir daugelis Bikino slėnyje, gyveno laikydamiesi principo: "Jei aš neliesiu jos, ji nelies manęs." Žmonių ir tigrų santykiai Pančelazoje buvo tokie stabilūs, kad tikimybė būti užpultam tigro, tuo labiau jo suėstam, atrodė tiesiog juokinga ir prilygo tikimybei būti nutrenktam meteorito.
Nors ir taip visas kates be galo myliu ir esu sudievinusi, bet knyga dar labiau papildė žinias ir nustebino, kokie protingi, sąmoningi, gabūs yra šie žvėrys. Tigras gali atsiminti jį nuskriaudusį žmogų ir keršyti jam. Jis gali provokuoti, gąsdinti, hipnotizuoti. O kur dar pusiau mistinės, pusiau prietaringos mintys, kad tigras gali perleisti dalį savo jėgos, ar atvirkščiai - sumaišyti protą, ar užleisti kerus, kad konkretus žmogus būtų paženklintas visiems kitiems tigrams.
Knyga papildė mano žinias įvairiais dalykais, netgi "Viagros" pavadinimo kilme. Buvo įdomių autoriaus minčių, pavyzdžiui, kad gyvūnai išmokė žmones skaityti - tokia mintis jam kilo matant, kaip medžiotojai skaito ir analizuoja gyvūnų pėdas, tarsi koks literatūrologas analizuotų romaną.
Bet, maniau, kad ši knyga labiau man patiks. Kas kaltas, - knyga ar pavasaris - dar neišsiaiškinau.
Visgi knygoje pastebėjau ir keletą minusų. Galbūt per daug išsiplečiama: temų diapazonas labai platus. Kartais autoriaus įžvalgos abejotinos ir ne itin teisingos: pvz., babuinų ir žmonių elgsenos sugretinimas ar teorija, kodėl Rusijoje daug vienišų motinų, iškylanti iš Stalino istorijos.
Bet knyga tikrai įdomi ir vertinga, ir ne tik gamtininkams ir mokslininkams. Knyga parašyta paprasta, aiškia kalba, suteikia daug žinių ir šiokį tokį trilerio prieskonį, adrenalinui sužadinti.
Mano įvertinimas: 4/5
Leidykla: "Tyto alba"
Leidimo metai: 2012
Originalo metai: 2010
Originalo pavadinimas: "The Tiger: a true story of vengeance and survival"
Puslapių: 416
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: apie 0 Lt
Komentarai
Rašyti komentarą