Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Jostein Gaarder "Maja", arba Ir painiausio romano titulą gauna...

Paleontologija ir filosofija - patikėkit, Josteino Gaarderio "Maja" tikrai nėra pati įdomiausia pasaulyje knyga. Tai viena iš tų superintelektualių knygų, kai galvoji: arba rašytojas iš tavęs tyčiojasi, arba laiko tave labai protingu. Visai, visai ne mano knyga...

Visas tekstas labai moksliškas: pokalbiai apie visatos sukūrimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo prasmės klausimus. Fidžio saloje susirinkę atostogautojai diskutuoja apie visatos sukūrimą... Realiame gyvenime turbūt nelabai tikėtina, o šiame romane įmanoma. O dar porelė, tarpusavyje kalbanti tarsi citatomis iš filosofijos vadovėlio. Ir dar - pasiskaninimui - pokalbiai su driežu.

Skaityti keliolikos puslapių ilgio dialogus su driežu buvo ne mano kantrybei...

Pavadinimas idealiai atspindi knygos esmę: maja - pasaulio iliuzija. Čia niekas neaišku: kas tikra, kas ne, kur legenda, o kur faktai.

Labai paini ir keista knyga. Daug veikėjų: rodos, pagrindinis - paleontologas Frankas. 


R. Č. nuotr.
Esu girdėjęs apie gydytojus, kuriuos apima hipochondrija, apie uolų laipiotojus, staiga apimtus aukščio baimės, apie kunigus, praradusius kūdikišką tikėjimą. Ir mane ištiko ta pati nelaimė: paleontologas, išsigandęs skeleto kaulų. Zoologas, kuriam sunku susitaikyti su tuo, kad esi gyvūnas. Evoliucijos biologas, nenorįs pripažinti, kad jo laikas šioje žemėje ribotas. Pusę savo gyvenimo studijavau stuburinių gyvūnų kaulus, su nepasotinamu smalsumu tyrinėjau nugaišusių gyvūnų liekanas, ir štai kaip tik mane apėmė begalinė panika, jog ir iš manęs vieną dieną liks tik gniutulėlis tos medžiagos, kuria visą laiką žavėjausi.Visiškas fiasko.
Knygoje didelį vaidmenį atlieka jo žmona Vera. Yra dar viena pora, neatsiejama knygos dalis, - Ana ir Chosė. Galų gale šmėkščioja dar vienas veikėjas: rašytojas Džonas. Istorija pasakojama tai iš vieno veikėjo lūpų - Franko, tai iš kito - Džono.

Tekstas negyvas: daug teorijų, išvedžiojimų, kalbų, apmąstymų. Niekaip neatsikračiau pojūčio, kad pridususioje auditorijoje kalba barzdotas, migdantis profesorius nutrintu švarku. Nesu filosofijos gerbėja - esu iš tų praktiškųjų, realistiškųjų, tvirčiau stovinčių ant žemės.

Daug kas šioje knygoje skamba netikroviškai. Ne itin limpa ir dvi romano dalys: filosofiškoji-paleontologiškoji bei meninė - apie Gojos paveikslą "Nuoga macha". Sąsajų yra, bet sulipdyta dirbtinokai. Ir toji meninė dalis apie Gojos paveikslą siaubingai paini ir keista, bei linkstanti į fantasy žanrą. Šios knygos veiksmas apskritai varganas, čia svarbiau - pokalbiai, mintys - forma, į kurią įlipdytas šis romanas.

Vis dėlto romane yra ir gražių, prasmingų minčių. Ir nemažai, bet kantrybės perskaityti šiam romanui taip pat man reikėjo velniškai daug. Siūlau skaityti prijaučiantiems filosofijai. Taip pat gal kokiam užkietėjusiam ekologui, gamtos mylėtojui ir pan., nes yra nemažai minčių apie žemę ir jos gyvybę.

 Mano vertinimas: 3/5 

Leidykla: "Vaga"
Leidimo metai: 2002
Originalo metai: 1999
Originalo pavadinimas: "Maya"
Puslapių: 319
Knyga: iš knygyno
Kainavo: 10 Lt

Komentarai

  1. Labai įdomu skaityti būtent šios knygos apžvalgą. Vis pavartydavau ją rankose, ir vis nepradėdavau, kai tuo tarpu kitos Jostein Gaarder knygos man paliko didelį ir labai gerą įspūdį. Tad gal galėtum palyginti su kitomis? "Kortų paslaptimi", "Cirko direktoriaus dukterimi" ar "Sofijos pasaulio" grožine dalimi? Ar ji dar keistesnė/fantastiškesnė ir už šias? :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Galiu palyginti tik su "Sofijos pasauliu", nes kitos dvi dar tik laukia savo eilės. Į "Sofijos pasaulį" tikrai panašu: ir dėl savo filosofinio krūvio, ir dėl paslaptingumo auros, ir tos nerealios realybės. Jei "Sofijos pasaulis" tikrai labai patiko, tai ir ši knyga turėtų patikti.

      Panaikinti
    2. Supratau, ačiū už palyginimą :) Reiks paieškot laiko ir šiai knygai.

      Panaikinti
  2. o man labai patiko "Sofijos pasaulis", o šita knyga jau kokius penkerius metus gulinėja lentynose ir niekaip neprisiverčiu jos pabaigti. neužkabina, sunkiai skaitosi, nelabai įdomu... kartais galvodavau gal netinkamu laiku paėmiau, gal nesusikaupiu, gal nesuaugus aš dar jai, bet šiandien supratau, kad gal tiesiog čia tokia knyga :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Karen Blixen "Iš Afrikos", arba Besiužetis romanas

Po Marko Twaino dar vienas nevykęs susitikimas su klasika - šįkart su Karen Blixen ir jos autobiografiniu romanu "Iš Afrikos". Man visiškai nepatiko ir dėl to net kažkokį liūdesį pajutau. Filmas buvo puikus, ir po jo šį romaną medžiojau ilgai ir norėjau perskaityti gal net kokį dešimtmetį, jei ne daugiau. Ilgai lauktas susitikimas pagaliau įvyko, bet lūkesčiai taip ir liko lūkesčiais.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.