Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Alberto Angela "Romos imperija. Kelionė paskui monetą", arba Atgaivinta istorija

Italų mokslininko Alberto Angelos istorinės dokumentikos knygą "Romos imperija. Kelionė paskui monetą" pastebėjau jau seniai. Juolab kad vienas mėgstamiausių mano serialų yra "Roma". Gimtadieninis dovanų čekis buvo puiki proga ją nusipirkti.

Tai - mokslo populiarinimo knyga, pasakojanti apie Romos imperiją. Senovės Romos istorija pateikiama patraukliai ir originaliai: apie imperijos dydį ir jos gyvenimą sužinome "keliaudami" paskui monetą.

Moneta, sestercijus, apkeliauja visą tuometinę imperiją ir jos pakraščius. Tai reiškia: nuo šiaurės (Britanijos, Prancūzijos) iki pietų (Egipto ir kt. šiaurės Afrikos šalių), patenka ir Indiją, pervežtas pirklių. Tokia kelionė visai buvo įmanoma.

Autorius, mokslininkas A. Angela,  šiai knygai tarsi grožiniam romanui sukūrė daugybę veikėjų, pas kuriuos neva patenka ši moneta. Rašytojas juos ėmė ne iš galvos, o rėmėsi archeologų ir istorikų duomenimis, istoriniais faktais. Veikėjus, jų vardus, profesijas jis į knygą perkėlė iš antkapių užrašų, išlikusių rašmenų, paminklų ir t.t. Netgi įvykius, kuriuos patiria jo sukurti herojai, jis atkūrė iš išlikusių duomenų. Vadinasi, bemaž visi šios knygos veikėjai gyveno iš tikrųjų. Nuostabus jausmas, kai tai suvoki. 

O veikėjai patys įvairiausi: nuo imperatorių iki paprastų miestiečių, nuo karių iki pirklių, nuo prostitučių iki lošėjų. Ir užgriebiami įvairiausi Romos imperijos gyvenimo aspektai: rūmai, pastatai, inžineriniai gebėjimai, medicina, gyvenimo būdas, papročiai, mados, netgi pasakojama, kokie kvapai galėję tvyroti vienur ar kitur.

R. Č. nuotr.
Kol Kvintas sako savo kalbą, nukreipiame žvilgsnį į slėnį. Priešais mus abiejose upės pusėse tikras senovės stebuklas - trijų lygių akvedukas, kurio Kvintas atvyko atidaryti.
Roma į visą imperiją atėjo padėdama savo legionierių, bet šaknis suleido padedama inžinierių. Romėnai kartoja tuos pačius urbanistinius modelius visuose užkariautuose regionuose. O akvedukai yra esminis šios sistemos elementas - jais nubarstyta visa imperija.
Nepaisant daugybės žinių ir faktų, knyga velniškai įdomi. Galiu tik padūsauti prisiminus, kokios nuobodžios būdavo istorijos pamokos mokykloje. Nors istorija mane visada traukė, šį dalyką dėstė pati nuobodžiausia mokytoja visoje mokykloje. Todėl visada keliu rankas už tuos žmones, laidas ar kūrinius, kurie parodo, kad mokslas gali būti nenuobodus, patrauklus, įdomus.

Knyga dėstoma paprasta kalba. Kartais rodosi, kad ji pernelyg paprasta: trumpi sakiniai, esamasis laikas. Bet ši knyga skirta ne mokslininkams, o paprastiems žmonėms, patiems įvairiausiems asmenis, norintiems papildyti savo žinias. Tad kalbos stilius atleistinas. Dėl tos pačios priežasties turinys pateiktas trumpučiais skyreliais. Viskas dėstoma labai nuosekliai ir aiškiai.

Puiki knyga, skirta ir maloniam skaitymui, ir žinių papildymui.

 Mano vertinimas: 5/5 

Leidykla: "Tyto alba"
Leidimo metai: 2013
Originalo metai: 2010
Originalo pavadinimas: "Impero. Viaggio nell'Impero di Roma seguendo una moneta"
Puslapių: 557
Knyga: iš knygyno
Kainavo: 50 Lt (už dovanų čekį)

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...