Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Alexander McCall Smith "Škotijos gatvė 44", arba Skystas vandenėlis

Kažin, ar verta leisti tokias knygas... Alexanderio McCall Smitho romanas "Škotijos gatvė 44" nuvylė stereotipiniais personažais ir visiškai lėkštu veiksmu.

Nors romanas ir turi įdomią priešistorę - pasiskundęs, kad nebeliko dalimis laikraščiuose spausdinamo tęstinio romano žanro, rašytojas A. McCall Smith pats sulaukė tokio pasiūlymo. Tad visas šis romanas pasirodė laikraštyje "Scotsman" - kasdien po skyrelį. Apie sunkumus kuriant tokio tipo romaną, rašytojas pats rašo pratarmėje.

Sunkiausia tai, kad nebegalima atiduoto ir išspausdinto skyriaus taisyti. Manau, jei tokia galimybė būtų rašytojui duota, būtų buvę šiek tiek geriau. Dar kišo koją turbūt ir tai, kad rašytojas turbūt nematė visos knygos bendro vaizdo - ji į galvą ir ant popieriaus sugulė tais varganais skyreliais.

Veiksmas šiame romane vangus, siužetas - banalus. Vietomis bandyta papokštauti, vietomis - sutirštinti spalvas, vietomis - įpinti intrigą. 
Nusigręžę nuo Faifo, jiedu nusiropštė pavojingais Didžkės Lu laipteliais. Ronis ir Pitas jau sėdėjo kavinėje prie įprasto stalelio. Metjus pristatė Petė draugams. 
- Ši mergina ką tik padarė didžiulį atradimą, - paskelbė jis. - Galerijoje kabo labai vertingas paveikslas. Aš jo nepastebėjau. Būčiau jį pardavęs už šimtą penkiasdešimt svarų, o jis vertas... - Metjus pasisuko į Petę, - dešimties tūkstančių? 
- Gal kokių keturiasdešimties. 
Ronis sušvilpė. 
- Keturiasdešimt gabalų!
Bet, visa knyga - irklavimas vandenyje šakėmis. Niekas niekur neveda... Reikalas tas, kad romaną reikėtų skaityti dalimis laikraštyje su rytinės arbatos puodeliu - taip, kaip ir buvo sumanyta iš pat pradžių. Bet nemanau, kad šis kūrinys mane būtų užkabinęs, jei būčiau jį radusi laikraščio puslapiuose.

Personažai superstabilūs - niekas nieko neišmoksta, niekas netobulėja ir nesikeičia. Personažai stereotipiniai, matyti ir girdėti daugelyje knygų ar filmų. Vietos gyvenime nerandanti mergina, nesurandanti jos ir knygos pabaigoje. Vangus, neapsisprendęs, tėčio išlaikomas verslininkėlis, niekaip tvirtybės neįgaunantis per visą romaną. Savimyla seksuoliukas, nieko nepasimokantis iki pat pabaigos. Ir dar kažkas, ir dar kažkas...

Nors romanas turėjo šiokių tokių pretenzijų - atgaivinti tęstinio romano žanrą, bet kažin, ar verta dėl tokių niekų gadinti popierių.

 Mano vertinimas: 1/5 

Leidykla: "Alma litera"
Leidimo metai: 2007
Originalo metai: 2005
Originalo pavadinimas: "44 Scotland Street"
Puslapių: 392
Knygą: išsimainiau
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...