Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sue Townsend "Vidutinio amžiaus moters vieši prisipažinimai", arba Vieši plepaliukai

Sue Townsend "Vidutinio amžiaus moters vieši prisipažinimai" turbūt buvo pirmasis bandymas skaityti užsienio rašytojų esė. Tinklaraštyje esu minėjusi, kad esė nėra mano mėgstamiausias žanras. Tačiau ši britų rašytoja - Sue Townsend - yra; ji - tarp mano mylimiausių rašytojų.

Man velniškai patinka jos humoras, ironija ir stilius, kuriuo ji rašo savo knygas ("Karalienė ir aš", "Adrianas Moulas ir masinio naikinimo ginklai" ir t.t.).

Tačiau šie rašiniai, kelerius metus spausdinti vieno laikraščio skiltyje ir vėliau išleisti vientisa knyga, buvo šiaip sau skaitinys.

Šie rašinėliai labai panašūs į lietuvių rašytojų moterų kūrybą. Panašu, kad rašytojai - viena rasė, nes ir šią britų autorę rašliavai paskatina tie patys dalykai: katinas, šuo, drabužiai, nauji batai, senatvės nuojauta, ligos, nesusikalbėjimas su vaikais ir anūkais, namo remontas, santykiai su vyrais ir t.t. Sakykit, ką norite, bet, nors ir kitais žodžiais, bet apie tą patį rašo ir kokia Giedra Radvilavičiūtė. Ir nors lietuviškos esė  parašytos su daug didesne melancholijos doze, temos iš esmės tos pačios.

Skiriasi tik stilius. S. Townsend stilius: lengvas, šmaikštus, su nemaža ironijos doze.
R. Č. nuotr.
Žinau, kad mušti per nosį sulankstytu laikraščiu Europos teismas uždraudė įstatymu. Vokiečių aviganis mišrūnas Kingas iškėlė civilinė ieškinį savo šeimininkams, kaltindamas juos dėl trauminio šoko sindromo, kurį sukėlė mušimas "Independent" laikraščiu. Tai buvo parodomoji byla, kuri sutrikdė mus, šunų šeimininkus. Dabar, kai Bilis žiūri į mane savo vaiskiomis akimis, aš svarstau: ar jis žiūri į mane su besąlygiška meile, ar ketina pasikalbėti su savo advokatu dėl to, kad netyčia užmyniau jam ant letenos. Na štai, ir vėl priskiriu gyvūnams žmogaus savybes. Bilis pas mus tik trisdešimt trys valandos. Jis nežino, kaip paskambinti advokatui. Dar nežino.
Bet mano ne itin teigiamas požiūris į esė nepasikeitė: galiu gyventi ir be šio žanro. Nes kas "pramuša" rašytoją, ne visada "pramuša" ir mane. Kai kurios esė privertė nusišypsoti, kai kurios šiek tiek pamąstyti, bet daugelį jų perskaičiau su tramdomu žiovuliu: vidutinio amžiaus moters vieši plepaliukai neįeis į mane sukrėtusių knygų sąrašą.

Mano vertinimas: 3/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2003
Originalo metai: 2001
Originalo pavadinimas: "Public Confessions of a middle-aged Woman aged 55 3/4"
Puslapių: 368
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...