Junot Diaz romanas "Štai taip tu ją prarandi" pateko tarp geriausių pernykščių vertimų (vertė Indrė Telksnytė).
Būna vienokia meilė - Romeo ir Džuljetos šnabždesiai iš balkono, ir būna kitokia - tikroji - meilė. Šiuolaikiška, gruboka, apčiuopiama, be jokio nereikalingo seilėjimosi. Tokia, apie kokią rašo Junot Diaz.
Štai J. Diaz knygoje - visiška priešingybė. Jokių "mano dvasios ir kūno valdovų". Meilė atvira, reali, kūniška, vulgari, buitiška. Bet taip pat - galinti sužlugdyti arba pakylėti, arba šios knygos atveju - padėti subręsti.
Šią knygą verta skaityti dėl rašytojo stiliaus. Šiurkšti gatvės kalba, į kurią įpainiota ispaniškų žodžių ir slengo. Mat autorius - dominikiečių kilmės amerikiečių rašytojas. Ir knyga sukasi apie lotynų amerikiečių getus.
Tačiau štai kur šio stiliaus bėda: jis sudaro apgaulingą foną. Skaitai tarsi apie gatvės bandito gyvenimą, tačiau tarp eilučių ryškėja, kad pasakotojas - universiteto dėstytojas. Toks ryškus neatitikimas priverčia pasijusti nejaukiai - sunku suprasti, kur tavo, kaip skaitytojo, klaida, o kur galbūt rašytojo neapsižiūrėjimas. O gal visgi tai sąmoningas triukas: ryški praraja tarp pasakotojo kilmės ir amerikietiškos realybės? Neva - emigranto likimas lemia, kad ir kaip besistengtum, niekada netapsi amerikietiškosios svajonės dalimi...
Juolab kad romane labai ryški potemė: lotynų amerikiečių getai. Emigrantai malasi juose tarsi voverės rate. Būtent šis romano posluoksnis man labiausiai patiko - iš jo smelkiasi toks stiprus gyvenimo be išeities graudulys ir beviltiškumas.
Kas nepatiko - labai painu ir epizodiška. Sunku suvokti chronologinę seką, nes ji šokčioja iš vieno pasakotojo gyvenimo tarpsnio į kitą, grįžta atgal arba net taip šoka į šoną, kad iššoka iš pasakotojo orbitos ir patenka į visai kitų veikėjų gyvenimus. Ir moterų charakteriai šiame romane labai fragmentiški - mes jų nematome kaip asmenybių, tai tik verkšlenančios, paliktos, išduotos, silpnos būtybės, paženklintos "eks" statusu. Tipiškas latino macho požiūris.
Rašytojas yra gavęs Pulitzerio premiją, apdovanojimai rikiuojasi ir už šį romaną.
Ir pastaba pabaigai: visiškai netinkamas viršelis šiam tekstui. Žavus piešinys, bet skirtas visai ne šiai knygai.
Leidykla: "Versus aureus"
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 216
Originalo metai: 2012
Originalo metai: 2012
Originalo pavadinimas: "This is how you lose her"
Sutinku su kiekvienu žodžiu!
AtsakytiPanaikinti