Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Cees Nooteboom "Ritualai", arba Slogutis

Tamsuma, niūruma... Cees Nooteboom romaną "Ritualai" buvo taip sunku skaityti, kad dabar ir aprašinėti šią knygą nelengva.

C. Nooteboom - olandų rašytojas, Nobelio premijos kandidatas, vienas iš vertingiausių ir labiausiai liaupsinamų Olandijos rašytojų.

Parašyta puikiai. Tačiau siužetas, knygos atmosfera tokia tamsi ir dusinanti. Ir skaityti nelengva - perskaičiau pastraipą kartą, supratau, kad nieko nesupratau, skaičiau dar kartą, ir dar kartą... Ir taip visą knygą.

Na, o romanas sukasi apie žmones, kuriuos gramzdina jų pačių susikurti įpročiai - ritualai.

O skaitytoją gramzdina aprašoma tamsa ir slogutis, kurie veržiasi iš kiekvieno knygos puslapio.
Kančia ne kaip įvykis, bet kaip paties geista, neatšaukiama bausmė. Neatšaukiama, nes čia daugiau niekas nedalyvavo, nes šis žmogus, taip elastingai ir sportiškai žemgiąs greta kaip atletas, turįs kišenėje pasaulio rekordą, atrodė kenčiąs pats nuo savęs, pats savaime. Anuomet dar negalėdamas taip apibrėžti, Inis suvokė, kad čia susidūrė su mirties dvoku, su sritimi, kurion per nelaimę ar neapdairumą kartą nuklydęs, jau nebegali grįžti atgalios.
Deja, man anotaciją skaityti buvo įdomiau nei pačią knygą.


Leidykla: "Baltos lankos" 
Leidimo metai: 2011
Puslapių: 188
Originalo metai: 1980
Originalo pavadinimas: "Rituelen"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...