Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kobo Abe "Moteris smėlynuose", arba Smėlio malūnai

Kadaise skaitytas japonų rašytojo Kobo Abės romanas "Svetimas veidas" buvo viena sudėtingiausių ir viena geriausių knygų. Jau nuo tada buvo aišku - Kobo Abę skaityti verta. Tad ir skaitau - šįkart romaną "Moteris smėlynuose".

Kas sieja dingusius Neringos kaimus, kadaise užpustytas ir vėl atkastas Egipto piramides ir šventyklas ir Kobo Abės kaimą? Smėlis. Kuris šiame romane pavaizduotas taip įtaigiai, kad skaitant net pradeda erzinti ir graužti.

Kad suprastumėte, kokią pustymo galią turi smėlis, įsivaizduokite senųjų egiptiečių pastatytą kalkakmenio šventyklą su didžiuliais skliautais - pora dešimčių metrų virš galvos. Tai dabar viskas nukasta turistams, o kadaise, kai senoji kultūra buvo pamiršta, lakus dykumų smėlis buvo užpustęs šias šventyklas iki viršaus kaip degtukų dėžutes. 

Arba gal artimesnis šiai knygai palyginimas - legenda apie dingusius, smėlio užpustytus Neringos kaimus. Ir Neringos kaimai turbūt vieną dieną dingo todėl, kad kažkas pamiršo kurią naktį bent vieną ratą apsikasti aplink trobą - kaip ir K. Abės romane. Arba, taip pat kaip šiame romane, nesugalvojo į darbą įkinkyti vergų.
Smėlis žiro be perstojo. Vyras visiškai sutriko. Suglumo, tarsi būtų užmynęs uodegą gyvatės, kurią manė esant nedidelę, o iš tikrųjų pasirodė, kad ji stebėtinai didelė, ir kai jis tai suprato, pajuto, kaip ji grasina jam iškėlusi galvą už nugaros. 
- Bet tai reiškia, kad jūs gyvenate tik tam, kad kastumėt smėlį, ar ne?
Bet K. Abė aprašinėja ne smėlį - beprasmybę, kovą su vėjo (oi, atsiprašau, smėlio) malūnais, Sizifo darbą, gyvenimus, į kuriuos save įtupdome, apie iliuzijas, kurias susikuriame, norą ištrūkti kur nors ar bet kur. Pas kaimyną - šiuo atveju, ir duobės viršuje - žolė žalesnė. Ar tikrai?

K. Abe imasi tokių temų, į kurias įsiskaičius ir išbristi gali būti sunku - tarsi iš to paties smėlio, kurį aprašinėja "Moteryje smėlynuose". 

Kobo Abę skaičiau ir skaitysiu. Bet vis dėlto, jei "Svetimas veidas" buvo toks suprantamas, tai "Moteris smėlynuose" taip ir liko su smėlio apnašomis - iki romano esmės buvo sunkoka prisikasti.

Leidykla: "Vaga"   
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 200
Originalo metai: 1962
Originalo pavadinimas: "Suna no onna"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.