Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Margaret Atwood "Aklasis žudikas", arba Po plonu gerų manierų ledo sluoksniu...

Gavau iš Margaret Atwood, ko ir tikėjausi: intelektualaus teksto ir feministinių motyvų. Romanas "Aklasis žudikas" - nuostabiai parašytas dar vienas puikios rašytojos opusas, Bukerio premijos laimėtojas.

M. Atwood rašo aštriai, taikliai, intelektualiai ir aktualiai. Savo kūriniuose ji įpina fantastinės literatūros motyvų - aš ją laikau savotiška Kurto Vonneguto antrininke, sijonuotu Kurtu Vonnegutu.

Tai istorinis romanas apie tarpukario ir pokario gyvenimą Kanadoje - dviejų seserų istorija su nelaimingos meilės ir dar nelaimingesnio gyvenimo prieskoniu. Tarp šių nusigyvenusio fabrikanto dukrų ir socialistinėms idėjoms pritariančio jaunuolio, ieškomo nusikaltėlio, yra meilės trikampis. Visas romanas paremtas klausimu, kuri iš seserų yra šio jaunuolio meilužė ir kuri parašė visuomenėje didžiulį ažiotažą sukėlusį romaną.

M. Atwood, kaip ir visada, čia rašo apie moteris, kurioms primesti socialiniai vaidmenys, ir kas iš to išsivysto. Tai veda į tragediją, savigraužą, žlugimą.
Ričardas laikėsi etiketo. Aš irgi. Mudu eidavome į kokteilių subuvimus, pietus, drauge atvykdavome ir išvykdavome, Ričardas visados mane vesdavosi už alkūnės. Mudu įpratome prieš pietus visada išgerti vieną, du arba tris stikliukus; ilgainiui aš įsmilau į džiną, atmieštą čia tokiu, čia kitokiu gėrimu arba suvis gryną, tačiau visada žinodavau saiką, kol jausdavau, jog dar tvirtai stoviu ant kojų ir valdau liežuvį. Mudu puikiai laikydavomės paviršiuje - slysdavome plonyčiu gerų manierų ledo sluoksniu, po kuriuo glūdėjo tamsi gelmė: kai tik jis ištirps - nugrimsi į dugną. 
Pusiau gyvenimas vis geriau nei jokio gyvenimo.
M. Atwood man vis labiau patinka, mane stebina žodžio galia ir teksto gylis, kurį rašytoja sugeba išgauti. Gal jau galiu vadinti ją mėgstamiausia rašytoja?

Įvertinimas: 5/5

Leidykla: "Alma littera"   
Leidimo metai: 2003
Puslapių: 584
Originalo metai: 2000
Originalo pavadinimas: "The Blind Assassin"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...