Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Jess Walter "Palaiminti griuvėsiai", arba Gaivus itališkas desertas

Jesso Walterio romanas "Palaiminti griuvėsiai" - toks šviežumo ir gaivumo įspūdį keliantis kūrinys, "puslapių vartalas" - "page turner" - kaip pasakytų anglakalbiai. Gaivi, gal net, sakyčiau, vasariška knyga.

Tas gaivumo ir vasariškumo jausmas kyla ir dėl stiliaus, ir siužeto, ir aprašomų vietovių. Net priminė man kaidaisę aplankytą Portugaliją - nors ir skaičiau apie Italiją, kilo tokios atostogiškos asociacijos.

Dvi šalys, dvi laiko juostos - Jungtinės Valstijos ir Italija, šie laikai ir 1960-ieji. Romano centre - 1963 metų filmas "Kleopatra", didingiausias, brangiausias, įspūdingiausias to laikmečio filmas. Viena iš filmo aktorių - Di - įsipainioja į romaną su pagrindiniu kino aktoriumi Ričardu Bartonu, o šis įsipainiojęs su dar kai kuo. Na, žodžiu, tipiška aktorių kasdienybė.

Di išsiunčiama į nuošalų Italijos kaimelį, į viešbutuką, valdomą Paskualės. Šis įsimyli gražiąją amerikietę, myli ją visą savo gyvenimą, nors ši jo viešbutyje praleidžia vos kelias dienas, ir senatvėje Paskualė išvyksta į Valstijas jos ieškoti. Taip ir klostosi ši meilės istorija, paskaninta itališkais prieskoniais ir kino industrijos peripetijomis.
Prakalbęs apie šeimą, Paskualė susigėsta kvailo senio sentimentalumo: elgiasi kaip įsimylėjęs berniukas, besivaikantis moterį, pažinotą vos tris dienas. Koks kvailys!
Įdomi knyga. Nenuobodi, nebanali. Tekstas sulipdytas iš pasakojimo, dialogų, ištraukų iš romanų juodraščių, knygų, scenarijų ir pjesių. Žavi J. Walterio humoras, mokėjimas pasakoti ir teksto lengvumas.

Rašytojas sumetė į romaną daugybę įvairiausių personažų: italės matronos, žinomi ir ne itin žinomi aktoriai, prodiuseriai, laimės iškotojai... Dėl to ir skaityti įdomu - kiekvienas personažas į romaną įneša savo dalį.

Jessas Walteris lyg ir ne naujokas kūryboje - yra parašęs net kelis romanus, tiesa, nežinau, kiek iš jų išleista lietuviškai. Jo stilius ir mokėjimas pasakoti sudomino tiek, kad, nors anksčiau apie jį ir nieko negirdėjau, bandysiu atsiminti jo pavardę ir pasidomėsiu jo kūryba daugiau. Šiaip ar taip - jei kas nors dar atsiras iš jo kūrinių lietuviškai, skaitysiu.

Įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Baltos lankos"    
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 399
Originalo metai: 2012
Originalo pavadinimas ir kalba: "Beautiful Ruins" (anglų k.)

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.