Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Karen Blixen "Iš Afrikos", arba Besiužetis romanas

Po Marko Twaino dar vienas nevykęs susitikimas su klasika - šįkart su Karen Blixen ir jos autobiografiniu romanu "Iš Afrikos". Man visiškai nepatiko ir dėl to net kažkokį liūdesį pajutau. Filmas buvo puikus, ir po jo šį romaną medžiojau ilgai ir norėjau perskaityti gal net kokį dešimtmetį, jei ne daugiau. Ilgai lauktas susitikimas pagaliau įvyko, bet lūkesčiai taip ir liko lūkesčiais.

Nes knyga, pasirodo, yra tik Afrikos gamtos vaizdų ir čiabuvių aprašymų rinkinys. Kurie, beje, nuostabūs, bet vien iš aprašymų romano neparašysi. Yra ir fermos bei Afrikos ekspatriantų gyvenimo nuotrupų, pabirų, neaiškių.
Manau, kad tiems mano draugams, kurie labiausiai už viską mėgdavo keliauti, ferma buvo patraukli tuo, kad buvo pastovi ir likdavo visuomet tokia pati, kad ir kada jie užsuktų. Jie įveikė didžiules erdves, statė ir ardė palapines daugybėje vietų, o dabar džiaugėsi įsukę į mano alėją, kuri buvo tokia pat pastovi kaip žvaigždės trajektorija. Jie džiaugdavos, kad juos sutikdavo tie patys pažįstami veidai, o mano tarnai nesikeitė per visą tą laiką, kol gyvenau Afrikoje. Likusi fermoje, aš ilgėjausi išvykų, o jie čia sugrįždavo pasilgę knygų, lininių paklodžių ir didelio kambario su uždarytomis langinėmis vėsumos...
Personažų nėra, yra tik vardų ir pavardžių bei įvykių paminėjimai. Net Denisas - tas Denisas! - čia tiesiog paminėtas. Neaiškus net jo ryšys su rašytoja. Jei ne filmas, net nežinočiau, kas jis ir kas jį sieja su Karen Blixen.

Siužeto čia nėra jokio, o jis nebūtų pamaišęs. Net nežinau, kodėl "Iš Afrikos" vadinamas romanu.

Būkim atviri: jei veiksmas vyktų ne Afrikoje, o, tarkim, Lietuvoje - vietoj Afrikos gamtos aprašymų būtų lietuviški berželiai, o vietoj egzotiško čiabuvių ir fermos gyvenimo - liaudies darbai, - tai romanas būtų visiškai mums neįdomus. Ne daugiau nei kokia Žemaitė.

Patiko tai, kad bent parašyta gerai. Ir dar tas romane šmėžuojantis rašytojos - romano moters - vaizdas. Išsilavinusi, kalbanti ir rašanti keliomis kalbomis, stipri, drąsi, veikli.

Kodėl filmas geresnis nei knyga? Nes filmo kūrėjai susiejo knygą su tikruoju rašytojos gyvenimu ir pastarojo detalių filme panaudojo daugiau. Jie sukūrė siužetinę liniją, įdėjo dramatizmo, į personažų paveikslus įkvėpė gyvybės ir aiškiai nubrėžė santykių ribas tarp veikėjų.

Įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 1998
Puslapių: 400
Originalo metai: 1937
Originalo pavadinimas: "Life on the Mississippi"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Kurt Vonnegut "Čempionų pusryčiai", arba Šizofrenijos požymiai...

Jei prieš tai aprašyta Kurto Vonneguto "Skerdykla" sulaukė vien pagyrų, tai "Čempionų pusryčiai" - visiškas nesusipratimas. Metai vos prasidėjo, o aš jau žinau, ką paskelbčiau Metų nusivylimu. Rašė, rašė, dėliojo lapelius su romano apmatais, pavargo, pasėdėjo, papaišė, vėl parašė, vėl pavargo, vėl papaišė...