Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Ran Chen "Privatus gyvenimas", arba Kelionė į moterystę

Ran Chen romanas "A Private Life" ("Privatus gyvenimas") buvo visai neblogas radinys.

R. Chen - viena garsiausių šiuolaikinių Kinijos rašytojų. Tačiau romanas nėra "rytietiškas" skaitinys. Apskritai nieko rytietiško - nei veikėjai, nei siužetas, nei poelgiai. Nebent tai, kad veiksmas vyksta Kinijoje, Pekine.

Tai romanas apie moterį. Pirmuoju asmeniu kalba jauna moteris. Tai jos lengvai erotiška kelionė į moterystę - nuo vaikystės iki šių dienų. Tai gali būti bet kokia moteris bet kokioje šalyje - toks universalus moters tipažas. Visur tos pačios moteriškos ir šiuolaikinio gyvenimo problemos. 

Pagrindinė veikėja yra pasimetusi ir bando atrasti save prislėgtoje aplinkoje: vykstant politiniams neramumams, socialiniams pokyčiams, byrant tėvų santuokai.
Mano rankos ir kojos, kažkada buvusios plonos kaip šakaliukai, papilnėjo ir padailėjo, man net nepastebėjus. Visą save apsičiupinėjau ir aptikau, kad mano kūnas tikrai išgyvena didelius pokyčius. Buvau pritrenkta savo nepastabumo. Kaip galėjau šito maudydamasi nepastebėti? Ankstesnysis mano kūno pažinimas liko praeityje. 
(Vertimas - mano)
Tačiau rašoma, žinoma, ne tik apie fizinius pasikeitimus, bet ir emocinį brendimą, seksualinį pabudimą. 

Parašyta tikrai šiuolaikiškai: romanas pilnas nutylėjimų, apmąstymų, pasąmonės srauto, jausmų gylio. 

Iš esmės visai neblogai, nors abstulbinta nebuvau.

Įvertinimas: 3+/5

Leidykla: "Columbia University Press"    
Leidimo metai: 2004
Puslapių: 214
Originalo metai: 2004
Originalo pavadinimas: "A Private Life"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.