Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Philip Roth "Portnojaus skundas", arba Žydiška bambagyslė

Žiūriu dabar į Philipo Rotho "Portnojaus skundą" priešais save ir nežinau, ką apie ją rašyti. Tikrai gera knyga, deja, atgarsio savo dūšioje nerandu jokio. Net nesakau, kad nepatiko, tiesiog nepajutau jokio poveikio.

"Portnojaus skundas" laikomas skandalingiausia P. Rotho knyga. Kai buvo išleistas 7 dešimtmetyje Amerikoje, kritikų buvo vadinamas antisemitišku masturbacijos romanu.

Tai romanas apie jauną žydą, kuris, gulėdamas ant psichologo kušetės, pasakoja savo gyvenimo istoriją, neurozes ir iškrypimus, įvykius ir auklėjimo metodus, atvedusius jį pas psichologą. Oi, ir gaila man to psichologo!
Ir gojus [ne žydus] derėtų laikyti žmonėmis! Juk ne visiems pasisekė gimti žydais. Ne visiems pasisekė taip, kaip mums. Parodykime jiems trupučiuką rachmones [gailesčio]. Nes aš pavargau, man jau bloga nuo amžino: gojų tas, gojų anas... Visa, kas bloga - gojų, visa, kas gera - žydų! Nejau nesuvokiate, mieli gimdytojai, iš kurių įsčių atsiradau, nejau nesuvokiate, kad mąstote kaip barbarai? Kad toks požiūris slepia baimę? Pirmoji priešybių pora, išmokta vaikystėje, buvo ne naktis ir diena, ne karšta ir šalta, o ne, tai buvo - gojai ir žydai! Bet, pasirodo, mieli gimdytojai, giminės ir draugai, susirinkę atšvęsti mano bar micvos, pasirodo, jūs mulkiai, siaurapročiai idiotai - o, kaip nekenčiu žydiškos jūsų siauraprotystės!
Ta pati tema - norinčio nutraukti savo kultūros bambagyslę, bet nepajėgiančio to padaryti žydo istorija - jau buvo girdėta anksčiau, kitose knygose (beje, labai įdomi tema), taip pat ir P. Rotho kitame romane "Apmaudas"

Paradoksas - "Apmaudas", nors gana nenuoseklus ir epizodiškas, patiko labiau, o "Portnojaus skundas", parašytas vos ne pagal vadovėlį, padarė mažesnį įspūdį. Parašytas ne man? Papuolė nelaiku? A, velnias žino...

Mano įvertinimas: 3/5

Leidykla: "Kitos knygos"    
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 229
Originalo metai: 1969
Originalo pavadinimas: ""Portnoy's Complaint"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Karen Blixen "Iš Afrikos", arba Besiužetis romanas

Po Marko Twaino dar vienas nevykęs susitikimas su klasika - šįkart su Karen Blixen ir jos autobiografiniu romanu "Iš Afrikos". Man visiškai nepatiko ir dėl to net kažkokį liūdesį pajutau. Filmas buvo puikus, ir po jo šį romaną medžiojau ilgai ir norėjau perskaityti gal net kokį dešimtmetį, jei ne daugiau. Ilgai lauktas susitikimas pagaliau įvyko, bet lūkesčiai taip ir liko lūkesčiais.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.