2015 m. rugsėjo 8 d., antradienis

Vaiva Vasiliauskaitė "Pabusk", arba Depresuojanti Alisa Stebuklų šalyje

Kai ėmiausi šios Vaivos Vasiliauskaitės maginės fantastikos knygos "Pabusk", bijojau, kad autorės amžius ir nepatirtis pakiš jai koją - autorei vos 18, ji dar tebesimoko gimnazijoje, o šį romaną rašo nuo 14 metų. Tačiau ji rašo stebėtinai gerai.

O rašo apie tai, ką dievina - Alisą iš Stebuklų šalies. Tai vienas iš nedaugelio  (o gal net ir pirmasis?) fanfiction literatūros pavyzdžių lietuvių kalba. Kaip ir "50 pilkų atspalvių", parašytų pagal "Saulėlydį", ar "After. Kai mes susitikom" - duoklė grupei "One Direction".

Bet, atsispyrusi nuo klasikinės "Alisos Stebuklų šalyje", V. Vasiliauskaitė nuklysta daug toliau. Ir nors tikrojo Alisos pasaulio reiškiniai (arbatėlė, Češyro katinas) atpažįstami, bet tai visiškai kitas kūrinys, įkvėptas L. Carrollo knygos. Tiesa, dar man priminė ne tik "Alisą", bet ir videožaidimą "World of Warcraft", serialą "Once upon a time in Wonderland", animacinį serialą "Avatar. The Last Airbender" ir kt.

V. Vasiliauskaitės versijoje iš šių dienų pasaulio Alisa, po kažkokios nelaimės sunkiai besutarianti su tėvais ir bendraamžiais, patenka į niūrią Stebuklų šalį, valdomą piktos karalienės ir jos pakalikų niekšūnų. Čia siaučia Rudens epidemija, sklando gandai apie nežinia ar egzistuojančią Tyrąją karalienę, galinčią pasipriešinti Niekšei, ir verda pogrindinis pasipriešinimas, kurio centre - Filipas, Arlis, Meri ir kiti. Prie jų ir keisto Stebuklų šalies pasaulio prisijungia ir Alisa.
- Tai kaip sapnas, - kasdieniškai tarė Filipas, iš pradžių net nesusigaudžiau, apie ką kalba. - Didžioji dalis to, ką matai ar girdi, netikra ir net nelogiška, tačiau vis tiek tave veikia. 
Krūptelėjau. 
- Kaip man atskirti, kas tikra? - paklausiau su neviltim balse. 
Kas dar buvo tikra? Šitas šiurpus pasaulis mane vargino ir gąsdino. Nebežinojau, ar dar galėčiau atskirti balta nuo juodos, tikra nuo... beprotybės.
Knyga kūrybiška. Įdomūs skyrių pavadinimai liepiamąja nuosaka - tarsi kokie paliepimai, mantros ar saviįtaiga (sugrįžk, kantriai lauk, tik nebijok). Vaizdinga kalba, įdomūs vaizduotės sukurti pasauliai, skirtingi, konfliktiški, gerai sukurti personažai ir neįtikėtinai gyvi jų dialogai. Tik, gaila, Alisa čia tokia minkštakūnė. Pagrindinė veikėja galėjo būti įdomesnė. Dabar ji tokia nusivylusi gyvenimu, tokia nudepresavusi, ir net prošvaisčių nematyti.
Mėginau prisiminti, ar iš viso kada nors esu šypsojusis.
Jei jau Alisa - pagrindinė veikėja, tai ji turi patikti skaitytojui. Gal ne iš pradžių, tačiau verčiant puslapius norėtųsi ją matyti besikeičiančią. Taip, ši knyga dar ne pabaiga - pabaiga, bet tik pirmosios dalies. Ir dar neaišku, kas vėliau įvyks, tačiau ir pirmoje dalyje norėtųsi jau sulaukti bent kažkokių Alisos pokyčių - pamatyti ją drąsesnę, reiklesnę, tvirtesnę.

Trūksta ir konkretumo. Rašytoja per daug leidžiasi į aprašymus, ir kai kurie tikrai įspūdingi, bet bendrą Stebuklų šalies vaizdą susidaryti sunku. Žemėlapio, kaip kokio Hogvartso, čia nenupaišysi. Juo labiau kad pagrindinė veikėja iš vienos vietos į kitą dažniausiai persikelia užsimerkusi ar be sąmonės.

Ir, po galais, kuo ta Alisa tokia ypatinga? Jei ji - pagrindinis pasipriešinimo ir Tyrosios karalienės ginklas, tai kodėl? Kodėl ją taip įnirtingai persekioja Niekšūnai? Ir kas ten per nelaimė, po kurios Alisą kamuoja tokia neviltis ir nepasitikėjimas savimi? Nebūtina gi visko atskleisti pirmoje dalyje, bet, po galais, Vaiva, numesk skaitytojams kokį jauką.

Įvertinimas: 3/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 413

2 komentarai:

  1. Lietuvių autorių kūrinių, su trupučiu misticizmo, tikrai pasitaiko neblogų. Ar skaitėte D. Kajoko "Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys", V. Kazanavičiūtės "Greičio fanatikės sergėtojas"? Beje, "popsinė" "Emos sala", rodos, irgi mistinė-fantastinė (ir kiek teko girdėti skaitoma knyga, tik gal labiau jaunimo tarpe).

    AtsakytiPanaikinti