Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Peter Englund "Karo liūdesys ir grožis", arba Karo marionečių istorijos

Viskas gerai su šita knyga - Peterio Englundo "Karo liūdesys ir grožis", - nors ir nelipo ji man: skaičiau nuo liepos, vargau, kėlė mažai emocijų. Ne, blogai pradedu apžvalgą - taip tik nuvertinu tikrai gerą knygą. Pradėkim kitaip - tai puiki, talentingai parašyta, daug darbo kainavusi švedų istoriko studija apie Pirmąjį pasaulinį karą.

Skaitydama knygą, aptikau fotografo Lalage Snow 8 mėnesius vykdytą projektą apie britų karius prieš, per ir po karo.

Lalage Snow project/via My Modern Met
Jūs matėt, kaip keičiasi jų akys?!

"Karo liūdesys ir grožis" skirtas tam pačiam tikslui: parodyti, kaip keičiasi žmogus karo akivaizdoje. P. Englundas pasirinko visą personažų kolekciją. Tai realūs žmonės: vokietė mergaitė, kariai, nuotykių ieškotojas, seselė, gydytojas ir t.t. Pagal jų laiškus, dienoraščius, dokumentus istorikas ne tik atskleidė tų paprastų žmonių likimus, bet ir sukonstravo chronologinį Pirmojo pasaulinio karo vaizdą. O svarbiausia - atskleidė paprastų žmonių, karo "marionečių", o ne karo architektų, emocijas.
Kūnu nubėga šiurpas, širdis ima plakti greičiau. Pirmasis karo šūvis - įspėjimas, kad karo mechanizmas pajudėjo ir negailestingai įtrauks ir tave. Dabar tu jame. Ir niekada neištrūksi. Gal anksčiau taip nemanei. Dar vakar žaidei su gyvenimu, buvai įsitikinęs, kad bet kada galėsi pasitraukti. Lengvabūdiškai tauškei apie žygdarbius ir pasiaukojimą, nors nieko neišmanei. Dabar atėjo tavo eilė.
Skaitydamas norom nenorom pasirenki mėgiamus (o gal ir nekenčiamus) veikėjus. Mano mėgstamiausieji: taikus ir ramus, pasifistinių pažiūrų danas Krestenas Andresenas, kovojantis ne savo karą vokiečių pusėje, ir feministinių pažiūrų australė Olivė King, savanorė vairuotoja serbų armijoje.

Net jei man ši knyga pernelyg daug emocijų ir nesukėlė, vis tiek turiu pripažinti, kad idėja puiki, parašyta puikiai ir įdėta siaubingai daug darbo.

Emocijas ir subjektyvumą palikus nuošalyje, sveikas protas sako, kad turėčiau šitą knygą įrašyti tarp 2015-ųjų geriausiųjų. Turbūt taip ir padarysiu.

Mano įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Obuolys"    
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 224
Originalo metai: 2008
Originalo pavadinimas: "Stridens skönhet och sorg" (švedų k.)

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.