Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Upton Sinclair "Džiunglės", arba O trečias brolis Jurgis emigravo...

upton sinclair

Juodas reikalas tos Uptono Sinclairo "Džiunglės". Tai romanas apie pirmąją lietuvių emigrantų bangą į Jungtines Amerikos Valstijas ir nežmoniškas darbo ir gyvenimo sąlygas, su kuriomis jiems tekdavo susidurti. Romanas sulaukė didžiulio ažiotažo JAV, tačiau ne taip, kaip tikėjosi pats U. Sinclairas.

Aš net nevadinčiau "Džiunglių" romanu, man tai panašiau į žurnalistinį tyrimą. Ir lietuviai čia tik šiaip sau - jie U. Sinclairui papuolė atsitiktinai, o ir tuos pačius jis romane vadina slavais. Vietoj jų galėtų būti bet kokie to laikmečio emigrantai: vokiečiai, airiai, čekai, slovakai.

Visi naujieji atvykėliai susidūrė su tuo pačiu: menkai išsilavinusiems imigrantams teko tik patys juodžiausi darbai. Gamyklose, fermose, liejyklose arba - kaip romane - Čikagos skerdyklose. 

U. Sinclairas sąmoningai ėmėsi skerdyklų temos, mat ten neseniai buvo pasibaigęs didelis darbininkų streikas. Socialistinėmis pažiūromis garsėjantis rašytojas aprašė nežmoniškas darbo sąlygas: menką atlyginimą, dažnas traumas ar net mirtis, vaikų išnaudojimą, darbdavių šykštumą ir pelno siekimą bet kokia kaina, šlykščią skerdyklų atmosferą, kraujo pelkėse slidinėjančius darbininkus, dvoką, netinkamą mitybai mėsą, keliaujančią į amerikiečių namus, į faršą krentančias žiurkes ir net žmones (nors tik šis vienas faktas nebuvo įrodytas, tačiau romane tikrai atrodo efektingai).
Paskui atėjo vasara, tvankuma ir karščiai, kai purvini Daremo fabriko skerdimo loviai prilygo skaistyklai; kartą trys vyrai per vieną dieną krito negyvi, pakirsti saulės smūgio. Per dieną žeme plaukė kraujo upės, saulė kaitino, nebuvo vėjo ir smarvė taip sustiprėjo, kad tiesiog vertė iš kojų; kaitra ištraukdavo visus anksčiau slypėjusius, įsisenėjusius kvapus - nes niekas niekada neplaudavo sienų, nei sijų, nei stulpų, nuo senų senovės apskretusių purvais. Vyrai, dirbantys prie skerdimo lovių, pareidavo namo kiaurai prasmirdę, juos galėdavai užuosti per penkiasdešimt žingsnių: tiesiog nebuvo įmanoma laikytis švaros, tad galiausiai net tvarkingiausieji iš jų pasidavė ir apsileido. Nebuvo net kur nusiplauti rankų, ir per pietus vyrai valgydavo atsinešta maistą, užsikąsdami krauju.
Per šitą romaną ir vegetaru galima tapti...

Rašytojas turėjo tikslą parodyti netinkamas darbo sąlygas ir jas pakeisti. Dėmesio jis sulaukė - po romano pasirodymo 1906 metais jį pasikvietė JAV prezidentas T. Ruzveltas, bet kalbėjosi ne apie darbininkų problemas, o apie mėsos pramonę ir kaip ją pagerinti. Šis romanas savotiško tikslo pasiekė - tais pačiais metais JAV Kongresas priėmė įstatymą, kuris nulėmė griežtesnį požiūrį į higieną maisto pramonėje.

Ir dėl šito U. Sinclairui ploju - kad ir ne visai to jis siekė, bet sugebėjo parašyti dėmesį patraukiantį kūrinį, iškelianti tam tikras problemas ir padedantį jas spręsti. Gal net kokią Pulicerio premiją būtų gavęs, jei tuo metu ji jau būtų buvusi.

Bet, kaip sakiau, man tai panašu į žurnalistinį tyrimą, nes kaip romanas jis silpnokas - monotoniškas ir su netikroviška pabaiga.

Pagrindiniai romano veikėjai - lietuvių šeima. Jurgis Rudkus su žmona Ona ir visa jos šeima, pamote su krūva vaikų. Apie jų gyvenimą nelabai yra ką yra pasakoti, išskyrus efektingą vestuvių sceną romano pradžioje. Na, o po to: eilinė nelaimė po nelaimės, mirtis po mirties, vieno darbo netekimas po kito.

Romano lietuvius lydi tamsumas, naivumas, išsilavinimo stoka, gyvenimas ne pagal išgales: niekučiai, betliejai ant židinio atbrailos, butas už neįkandamą paskolą, vestuvės, per kurias turi būti pamaitintas net labiausiai nususęs rajono benamis katinas. O mokslo, žinių ir kalbos stoka lemia, kad laukia tik fizinis darbas: statybose, vištų fabrikuose ar braškių laukuose. Viskas kaip ir dabar?.. 

Pabaigoje U. Sinclairas užsisvajoja apie šviesią socialistinę ateitį, išreiškia savo idėjas, visiškai pamiršęs savo pagrindinį veikėją Jurgį...

Perskaitęs Z. Čepaitės "Emigrantės dienoraštį", P. Cvirkos "Frank Kruk" ir "Džiungles" susidarai pilną lietuvių emigracijos vaizdą. Ir jei norėtum nubrėžti lietuvių emigracijos gaires, deja, nubrėžtum tik tiesę...

Mano įvertinimas: 3/5

Leidykla: "Aukso žuvys"    
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 454
Originalo metai: 1906
Originalo pavadinimas: "The Jungle"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.