Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Isabel Allende "Inesė", arba Aistringoji amazonė

Isabel Allende

Isabelės Allendės romanas "Inesė" - aistringas ir šiek tiek chaotiškas drąsios moters dienoraštis.

Moters personažas šiame romane tikrai įsimintinas - drąsi, nepaklususi laikmečio normoms ispanė pasiryžta keliauti į Pietų Ameriką. XVI amžiuje jai buvo nulemta tik tekėti, paklusti ir vaikus gimdyti. Tačiau Inesė Suares (regis, tai reali asmenybė) iškeliauja ieškoti savo dingusio lengvabūdžio vyro ir pati pradeda gyventi nuotykių ieškotojos gyvenimą.
Buvau prikaustyta prie Chuano šmėklos ir vienatvės prislėgta. Nebuvau tikra našlė, negalėjau darsyk tekėti, mano dalia buvo laukti, vien tik laukti. Gal vis dėlto geriau mestis į pavojus, kurie tyko jūroj ir barbarų žemėj, kol dar nepasenau ir nenumiriau, taip ir nespėjusi pagyventi?
Visas romanas labai erotiškas - toji Inesė aistringa moteriškė. Nesikuklindama pasakoja savo lovos reikalus ir su smulkmenomis aprašo savo didžiąją meilę - meilę ir aistrą karvedžiui, Čilės įkūrėjui Pedrui de Vadivijai.
Tos pora dienų mums pralėkė kaip vienas atodūsis: pasakojom vienas kitam apie savo gyvenimą ir mylėjomės.
Tačiau pats romanas labai ištemptas, painus, vietomis neaiškus, kai kur perspaustas, kai kur nelabai natūraliai, dirbtinai sukurtas. Norėjosi glaudesnio ir turbūt trumpesnio pasakojimo.

Ką pastebėjau ir "Dvasių namuose", tas pats ir šiame romane. Rašytojos meilė savo šaliai - akla ir besaikė. Jos net per daug jos romanuose. Rašytojai nerūpi net pasaulinės reikšmės įvykiai kitose šalyse, svarbu tik tai, kas vyksta Čilėje.

Tas pats ir čia, "Inesėje", - likęs pasaulis pranyksta, lieka tik numylėtoji Čilė, kurios iš esmės tuo metu dar net ir nėra. Ir visa ta šalies įkūrimo istorija su politinėmis peripetijomis pašaliečiui, kuriam Čilė tik šalis žemėlapyje, yra siaubingai paini.

Bet moters personažas šiame romane tikrai įsimintinas. Amazonė, kuri ir vyrą lovoje nustebins, ir skaniausius pyragėlius visame mieste iškeps, ir indėnui galvą nukirs.

Mano įvertinimas: 3,5/5

Leidykla: "Alma littera"    
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 344
Originalo metai: 2006
Originalo pavadinimas: "Ines del alma mia"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.