Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

J.R.R. Tolkien "Hobitas", arba Stebuklinė pasaka

J.R.R. Tolkien

Pasiėmiau J.R.R. Tolkieno "Hobitą" kasdienybei praskaidrinti, bet nelabai man tai pavyko.

Kažkaip vienu metu nekaip man sekėsi skaityti - visos knygos buvo tokios "meh" arba tiesiog "neh". Galvoju, reikia pasiimti ką nors mielo, pasakiško, stebuklingo ir pramušti ledus. Bet nepavyko.

Knygą jau buvau skaičiusi vaikystėje, tada man ji labai patiko. Ypač sužavėjo tas materialistas hobitas. Labai aiškiai įsivaizdavau, kur ir kaip gyvena Bilbas, tuos visus koridorius, sandėliukus, apvalias duris ir pan. Ir kai du tūkstančiai kažkelintais pasirodė "Žiedų valdovas" (o vėliau ir "Hobito" ekranizacija"), aš būtent taip ir buvau viską įsivaizdavusi.
Durys vėrėsi į vidaus pusę, į holą, kuris buvo panašus į tunelį, irgi labai ištaigingą ir neprirūkusį; jo sienos buvo išmuštos paneliais, plytelių grindys išklotos kilimu, palei sienas pristatyta poliruotų kėdžių ir visur prikalinėta begalės kablių apsiaustams ir skrybėlėms - mat hobitas labai mėgo svečius. Tunelis vingiavo gilyn ir ėjo beveik po kalnu - po Kalva, kaip ją žmonės vadino per daugelį mylių aplinkui, - abiejose pusėse buvo daugybė nedidelių apskritų durelių.
Tačiau dabar iš tos istorijos liko tik pasakėlė. Tai labiau ne maginė fantastika, ko tikėjausi, o stebuklinė pasaka. Ai, išaugau... O dar tos dainelės!.. Praverčiau jas.

Istorija gal ir nieko. Jei gerai pamenu ekranizaciją, ji buvo tokia aštresnė, baisesnė, įdomesnė - kino kūrėjai iš pasakos padarė aštraus siužeto filmą. Ir man filmas turbūt patiko labiau nei knyga. Nors, manau, "Žiedų valdovo" trilogiją paskaityčiau.

Mano įvertinimas: 3/5

Leidykla: "Vyturys"    
Leidimo metai: 1985
Puslapių: 236
Originalo metai: 1937
Originalo pavadinimas: "The Hobbit, or There and Back Again"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Kurt Vonnegut "Čempionų pusryčiai", arba Šizofrenijos požymiai...

Jei prieš tai aprašyta Kurto Vonneguto "Skerdykla" sulaukė vien pagyrų, tai "Čempionų pusryčiai" - visiškas nesusipratimas. Metai vos prasidėjo, o aš jau žinau, ką paskelbčiau Metų nusivylimu. Rašė, rašė, dėliojo lapelius su romano apmatais, pavargo, pasėdėjo, papaišė, vėl parašė, vėl pavargo, vėl papaišė...