"Drąsūs dėdės iš Korėjos liaudies armijos susprogdino šešis tankus, kurie priklausė piktiems kaip vilkai amerikiečiams. Tuomet jie susprogdino dar du. Kiek tankų iš viso jie sunaikino?" Klausimas protmūšių mėgėjams: kurios Korėjos pradinukai sprendžia šį uždavinį?
Andrejaus Lankovo "North of the DMZ"/"Demilitarizuotos zonos šiaurė" - esė rinkinys apie kasdienį gyvenimą Šiaurės Korėjoje. Šios esė buvo spausdinamos viename iš Pietų Korėjos laikraščių, o po to buvo surinktos ir išleistos atskira knyga. Ši knyga tiks ir pradedančiajam "interesantui" apie Šiaurės Korėją, ir pažengusiam.
Užpernai ažiotažą sukėlė Holivude pastatyta komedija "Interviu su diktatoriumi". Ji įsiutino Šiaurės Korėjos lyderį, kuris ėmė švaistytis grasinimais. Kai pažiūrėjau aš tą filmą, sakiau: jei prasidės Trečiasis pasaulinis, mes būsim žuvę dėl kvailiausios, kokia tik įmanoma, priežasties. Karas neprasidėjo, bet, manau, filmo kūrėjai ir aktoriai vis dar tebėra Kim Jong-Uno juodojoje knygutėje.
A. Lankovas, istorikas, Rytų specialistas, ilgai domisi Šiaurės Korėja ir turbūt viską, ką žino, apibendrino šioje knygoje - "The North of the DMZ". Minusas tas, kad A. Lankovas per daug žino apie šią šalį ir, kai pradeda pasakoti apie skirtingus šios šalies politinius laikotarpius, gliaudo juos kaip riešutus, bet paprastam skaitytojui darosi per painu.
Tačiau visa kita - puiku. Apipasakotos visos - visos - gyvenimo sritys. Ne tik politika, kalėjimai, mirties bausmės, militarizmas ir diktatūra, bet ir maistas, mada, prekyba, kelionės, laisvalaikis, švietimas.
Labiausiai, aišku, glumina sudievinto vado kultas. Jau net nebepamenu, kur konkrečiai mačiau, bet tai buvo vienas iš labiausiai šokiruojančių mano matytų vaizdų - tai buvo dokumentika apie Korėją ir kataraktą (ar kitas akių ligas). Žmonės masiškai buvo vežami operuotis, po to grąžinti į savo kaimus ir surinkti visi viename kambaryje urmu lankstėsi priešais vadų portretus ir dėkojo už atliktą operaciją (štai kam reikia dėkoti, žmonės, už gydymą - kyšius siųskite į prezidentūrą, o ne gydytojui į kišenę).
A. Lankovas irgi rašo apie panašius dalykus: kaip visur turi kabėti vadų portretai, kokiomis legendomis apipintas jų gimimas, valdymas ir gyvenimas, kaip jie švaisto lėšas savo reikmėms, nors šalyje siaučia badas ir energijos stygius. Pavyzdžiui, botanikai išveisė kimilsungiją ir kimdžongiliją - dvi gėles, pavadintas vadų vardais.
Panašu, kad ekonominiai sunkumai kimdžongilijai ir kimilsungijai įtakos nepadarė, nors tropinės gėlės vargu ar klestės bado kamuojamoje vidutinių platumų klimato zonos šalyje. Šiltnamiai, kuriuose auginamos kimdžongilijos ir kimilsungijos, laikomi tokiais svarbiais objektais, kad net badmečiu ar beveik visiškai išsekus energijos ištekliams, šiltnamiams buvo tiekiami didžiuliai karšto vandens ir elektros kiekiai. Žmonės mirė masiškai, bet indonezietiškos orchidėjos ir japoniškos begonijos išliko.
(Vertimas mano.)
Tačiau ne mažiau įdomu skaityti ir paprastų žmonių gyvenimą: namus, laisvalaikį, mokslą. Žinojot, kad kone prestižiškiausia, labiausiai geidžiama ir sunkiausiai įgyjama profesija Šiaurės Korėjoje - vairuotojas? (Pasakykit tai kokiam dušmanui, su kuriuo važiuosit ateinantį kartą.) Mat Korėjoje praktiškai nėra automobilių. O ir dažnai gatvėse ir laukuose galima pamatyti tokių dalykų, kaip garo varikliai, malkomis varomos mašinos ar kitos technologinės atgyvenos.
Su visa savo politine sistema Šiaurės Korėja tapo Sovietų Sąjungos karikatūra - Korėjoje stalinizmas įsišaknijo giliau ir stipriau, o politinio marazmo lygis jau nebesuvokiamas. Palyginus su Šiaurės Korėjos standartais, Sovietų Sąjunga atrodo kaip liberali šalis.
Kaip tik "Kino pavasaris" rodo režisieriaus Vitalijaus Manskio filmą apie Šiaurės Korėją - "Čia visad šviečia saulė". Puikus papildinys knygai - mačiau keletą ištraukų, pasirodė labai stipru. Turit progą - pažiūrėkit.
Mano įvertinimas: 4/5
Leidykla: "McFarland & Company"
Leidykla: "McFarland & Company"
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 346
Komentarai
Rašyti komentarą