Katjos Kettu romane "Už nuodėmes bus atleista" baisu kaip pragare. Parašyta gerai, labai gerai, bet skaičiau ir negalėjau sulaukti pabaigos - kaip kokio siaubo filmo.
Jeigu šitą gausiu, kito neprašysiu. Goslumą patyriau, tavo meilę patyriau. Po šituo dangum buvai įėjęs į mane visokiom gulsčiom ir visokiais būdais, geismo perimta aš šnopavau ir rėkiau į erdves. Tavęs turėjau iki valios. Bet tik dabar supratau, kad ant pimpalo galo meilės nėra, o tik nuovargis, skausmas, visokie uždegimai, ryto saulės nutviekstas ilgesys ir nenuplaunama gėda.
Aš pajutau karo dantis.
Tai šiurkšti, šalta, niūri, kraupi istorija. Geriau ir vaizdingiau aprašytos atmosferos pavyzdžių aš net neatsimenu. Taip viskas vaizdžiai nupasakota, kad net fiziškai jauti kažkokį glitumą ant rankų.
Man visko net buvo per daug. Per daug šleikštulio ir emocijų. Šiuo savo gyvenimo periodu norėčiau kažko lengvesnio, ne tokio intensyvaus. Nes dabar po šios knygos man prireikė terapijos: mano galvoj vien tik vaivorykštės ir vienaragiai. Vaivorykštės ir vienaragiai...
Mano įvertinimas: 4/5
Leidykla: "Alma littera"
Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 327
Originalo metai: 2011
Originalo pavadinimas: "Kätilö"
Komentarai
Rašyti komentarą