Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Gerda Jord "Gertrūda", arba Nostalgiškas žvilgsnis į praeitį


Kai pasirodė Gerdos Jord "Gertrūda. Grafinis Y kartos dienoraštis" knygstarteris - laikinau, šėrinau, reklamavau, nusipirkau iš anksto ir laukiau. Labai laukiau. Mano manymu, Lietuvoje trūksta komiksų, juo labiau - lietuviškų. Valio! "Gertrūda" buvo išleista, ir ja nė trupučio nenusivyliau. 

Skaičiau turbūt prieš visą mėnesį, bet įspūdžiai dar ryškus, ir mielai perskaityčiau dar kartą.

Man labai patiko Marjane Satrapis grafinis romanas "Persepolis" - apie mergaitės gyvenimą Irane. Brendimas, asmeninės dramos, kariniai perversmai ir istoriniai pokyčiai, šeimos istorija. Viskas susiliejo į labai įdomų ir gražų vaizdą. Štai mūsų "Persepolis" - "Gertrūda". Panaši ir istorija, ir net grafinė išraiška.
Tai vienos merginos iš nedidelio Lietuvos miesto gyvenimas. Ji auga, bręsta, stebi istorinius pokyčius ir šeimos dramas, lanko identišką šimtams lietuviškų mokyklų, susiduria su "Y" kartos atributais: tėvų baliukais, madomis, pirmuoju televizoriumi namuose (prisimenu ir aš tą mūsų pilką ir gremėzdišką "Taurą"), kūno kultūros pamokomis be dušo, valgyklomis ir begale kitų dalykų.

Aš irgi priklausau tai pačiai "Y" - dešimtojo dešimtmečio - kartai. Kaip ir Gertrūda, kaip ir pati Gerda Jord. Akivaizdu, kad šis grafinis romanas autobiografiškas.

Atpažinau daugelį įvykių ir reiškinių, užjaučiau pagrindinę veikėją, jei ir negalėjau susitapatinti su ja kai kuriose situacijose, bet jos tikrai buvo atpažįstamos. Buvo gera skaityti: ir linksma, ir graudu, ir nostalgiška.

Ir žinot ką? Matau tęsinį - aš visai norėčiau sužinot mamos istoriją.

Mano įvertinimas: 5/5

Leidykla: "Knygstarteris"/aka "Media incognito"/"Obuolys"
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 255

Komentarai

  1. Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...