Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Eowyn Ivey "Sniego vaikas", arba Snieguolė Aliaskoje


Eowyn Ivey "Sniego vaikas" - miela knyga. Pasaka apie Snieguolę Aliaskos stiliumi.

Pamenat Snieguolę - rusišką pasaką ir multiką apie mergaitę, kurią iš sniego nusilipdė du diedukai. Štai čia tas pats: Meibelė ir Džekas Aliaskoje nulipdo snieginę mergaitę. Ir ji atgyja...
- Žinau, tai skamba neįtikėtinai, bet argi nesupranti? - neatlyžo ji. - Mes troškome jos, lipdėme ją su meile ir viltimi, ir ji atėjo pas mus. Ji yra mūsų maža mergaitė. Nežinau tiksliai kaip, bet ji sukurta iš šios vietos, iš šito sniego ir šito šalčio. Argi negali tuo patikėti?
Tiesa, paskui paaiškėja, kad nenulipdyta ji, o tikrų tikriausia. Ir kilusi ji ne iš pasakos ar sniego, o iš svetimos šalies. Ir dar ir tėvus turėjo - tikruosius, o ne ją priglaudusius Meibelę ir Džeką. O ir tų dviejų senstelėjusių laimės ieškotojų gyvenimas ne rožėmis klotas. Juos lydi sunkus gyvenimas, šaltis, nelaimės, liūdesys ir neviltis.

Toji snieginė mergaitė į jų pasaulį įneša skaidrumo, bet ne viskas taip lengva ir paprasta.

Dailiai parašyta: stebuklingai, pasakiškai. Viršelis puikus - jį kūrė iliustratorė Agnė Kananaitienė.

Skaityti gera ir miela, nors nieko daug iš šios knygos ir neišmoksti. Nepasakyčiau, kad ši knyga įsirėžė man į smegenis. Perskaičiau ir jau beveik pamiršau.

Mano įvertinimas: 3,5/5

Leidykla: "Metodika"/"Sofoklis"    
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 226
Originalo metai: 2012
Originalo pavadinimas: "The Snow Child"

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Kurt Vonnegut "Čempionų pusryčiai", arba Šizofrenijos požymiai...

Jei prieš tai aprašyta Kurto Vonneguto "Skerdykla" sulaukė vien pagyrų, tai "Čempionų pusryčiai" - visiškas nesusipratimas. Metai vos prasidėjo, o aš jau žinau, ką paskelbčiau Metų nusivylimu. Rašė, rašė, dėliojo lapelius su romano apmatais, pavargo, pasėdėjo, papaišė, vėl parašė, vėl pavargo, vėl papaišė...