Citatos

Citatos, už kurių užkliuvo akis skaitytose knygose


LUKE RHINEHART "KAULIUKŲ ŽMOGUS" (Vilnius, Tyto alba, 2005):

Kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra begalė virtinė klaidų. (64 psl.)

Aš juk teturiu vieną gyvenimą - kam jį aukoti užsirakinant riedančio kubelio narve? (174 psl.)

LEENA PARKKINEN "PO TAVĘS, MAKSAI" (Vilnius, LRS leidykla, 2014):

Cirkas kupinas graudžių istorijų. (214 p.)

VAIVA RYKŠTAITĖ "VIENA INDIJOJE" (Vilnius, Baltos lankos, 2014):

O gal visiems taip atsitinka - skirtingose vietose atskleidžiame skirtingus savo "aš"? (187 p.)

DANIEL KEYES "GĖLĖS ALDŽERNONUI" (Kaunas, Trigrama, 2009):

Net fantazijos pasaulyje turi būti taisyklių. (93 psl.)

WILLIAM WHARTON "PAUKŠTUKAS" (Vilnius, Presvika, 2004):

Iliuzijoms lengvai pasiduodama. (215 p.)

Tavo tiesa negali būti mano tiesa. ((208 p.)

MARGUERITE DURAS "JŪRININKAS IŠ GIBRALTARO" (Vilnius, Tyto alba, 1999):

Jis buvo jaunas, dvidešimties metų. Bet jam jau užteko laiko tapti nusikaltėliu. O man užteko laiko tik nueiti į kiną. (113 psl.)

STEN NADOLNY "ATRASTAS LĖTUMAS":

Gabumai, kurie nepritaikomi, neegzistuoja. Gal jų niekada nebegalėsi išvilioti.

Vieni žmonės einantys, kiti - ateinantys. Kas greitai ateina, greitai ir praeina.

HARUKI MURAKAMI "Į PIETUS NUO SIENOS, Į VAKARUS NUO SAULĖS":

Kai skaitai nuobodžią knygą, atrodo, kad laikas eina veltui. Tada labai nusivili. Seniau taip nebūdavo. Buvo marios laiko ir net pamanius, kad štai perskaitei niekalą, atrodė, kad iš jos gali kažką gauti. Nors šį tą. Bet dabar nebe taip. Tiesiog atrodo, kad sugaišai laiką, ir tiek. Gal pasenau.

MARY ANN SHAFFER "GERNSIO LITERATŪROS IR BULVIŲ LUPENŲ PYRAGO DRAUGIJA":

Kai pradedi skaityti geras knygas, nebegali skaityti prastų. 

JOHN STEINBECK "SWEET THURSDAY":

Tigro šypsenoje nėra nieko džiaugsmingo. 

MICHAILAS ŠIŠKINAS "LAIŠKŲ KNYGA":

Taip kadaise prieš Kolumbą egzistavo dar neatrasta Amerika. Jeigu mes ko nors nežinome, nematome, nejaučiame ir negirdime ir negalime paragauti, tai nereiškia, kad to nėra. 

KEN KESEY "SKRYDIS VIRŠ GEGUTĖS LIZDO":

O Makmerfis vis juokiasi. <...> Mat žino, kad žmogus turi juoktis iš to, kas jį skaudina - antraip praras pusiausvyrą, ir pasaulis pavers jį bepročiu.

MARKUS ORTHS "MOKYTOJŲ KAMBARYS":

<...> žmogiškumas, tai, kas žmogų pirmiausia daro žmogumi, jo širdis, širdies pažinimas, visa tai neįeina į švietimo planus, visa tai, savitumas, tai, kas svarbiausia, esmė esą išplėšiami iš mūsų pačių vidaus.

KURT VONNEGUT "SKERDYKLA NR.5":

Štai ko galėtų, labai pasistengę, pasimokyti iš mūsų žemiečiai: ignoruoti blogus laikus ir džiaugtis gerais.

JOHN GALSWORTHY "FORSAITŲ SAGA":

Geriausiai išsilaiko žmonės, kurie negyvena.

o

Žmoneliukų pasaulyje tiek ir tiek, o vaizduotės per maža, kad visus ja apdalintum.

RAY BRADBURY "MARSO KRONIKOS":

Nežinojimas yra pražūtingas, misteri Garetai.

o

Marsiečiai sužinojo gyvenimo paslaptį iš gyvūnų. Gyvūnai neklausinėja, kame gyvenimo prasmė. Jie gyvena. Gyvena dėl paties gyvenimo, džiaugiasi ir mėgaujasi gyvenimu. <...> Marsiečiai pastebėjo, kad klausimas: "Kam gyventi?" - iškildavo karų ir negandų metais, kai atsakymo ir būti negalėjo. Bet vos tik civilizacijoje atsistatydavo pusiausvyra, ramybė, vos tik baigdavosi karai, tas klausimas vėl pasidarydavo beprasmiškas dėl visai kitos priežasties. Kai gyventi gera, nėra reikalo ginčytis dėl gyvenimo prasmės.

TIBOR FISCHER "KELIONĖ Į KAMBARIO GALĄ":

Padėkos nesulauksi, o jei ir sulauki, "dėkui" tėra keletas garsų.

o

Moralas: dauguma kareivių nenori kariauti ir skuba pasiduoti. Štai kodėl karų istorijoje tokia daugybė pasakojimų apie kareivių narsą - nes ji retas dalykas.

o

Taigi mūsų laimė tėra kavos pertraukėlė tarp negandų.

o

Pasitaiko regėti, kaip žmogus suklumpa, bet retai - kaip jis stengiasi atsistoti.

RENATA ŠERELYTĖ "MĖLYNBARZDŽIO VAIKAI":

Artistai - blogi žmonės, jie atskleidžia jausmus, kuriuos reikia slėpt.

JAY PARINI "PASKUTINĖ STOTIS":

Mano laikais buvo apibrėžtas klasikinių kūrinių skaičius, ir visi tiksliai žinojo, ką reiškia būti išsilavinusiu žmogumi. Dabar tokia daugybė knygų, kad nori nenori lieki suglumintas.

JOHNATAN SAFRAN FOER "VISKAS NUŠVIESTA":

Visi padaro blogų veiksmų. Ir aš. Ir tėvas. Net ir tu. Blogas žmogus yra tas, kuris neaprauda savo blogų veiksmų.

CARLOS ROJAS "ŽUVUSIŲJŲ SLĖNIS":

Prastuoliai veržiasi pasižiūrėti tiek vykdomos bausmės, tiek laidotuvių. Ir viena, ir kita jiems - cirko reginys.

o

Visi mes esam kitų žmonių juodraščiai.

o

Per amerikiečių antskrydį į Nagasakį žuvo daugiau žmonių negu Hirosimoje. Tačiau niekas šiandien Nagasakio neprisimena, kaip neprisimena mažyčio Italijos karaliaus, nes dideli nusikaltimai, tolydžio kartojami, neretai sulaukia atleidimo. Jau kita karta Vietname sudegino daugiau sprogmenų, negu buvo sudeginta jų visame pasaulyje per Antrąjį pasaulinį karą. Mūsų laikų istorinė atmintis yra ne kas kita kaip genocido eskalacija.

o

Mūsų praeitis - kitų žmonių agonijų kronika.

JURGA IVANAUSKAITĖ "MIEGANČIŲ DRUGELIŲ TVIRTOVĖ":

Kartais mane tiesiog dūkina pagrindinių mūsų būties taisyklių absurdiškumas. Kam reikalingos kūniškos ligos, luošumas, iškrypimas, pamišimas? Nejaugi kuriant pasaulį nebuvo galima be viso to apsieiti? Kam senatvė? Kam tie kankinimai silpnumu, susidėvėjimu, suminkštėjusiu protu, bejėgiškumu? O mirtis ir po jos numesta išnara, kuria, likusiems toliau gyventi, būtina kažkaip atsikratyti? Kodėl gyvas padaras, bent jau žmogus, iš tikrųjų, be jokių metaforų, negalėtų sudegti kaip žvakė arba išsisklaidyti lyg rūkas?

KLAS OSTERGREN "DŽENTELMENAI":

Metams bėgant berniukų kambariai turi polinkį gerokai pasenti. Kaip ir patys berniukai.

o

Ir staiga tokios rimties viduryje ji išpoškina dar vieną sausą, seną posakį iš Audrų salos: "Linksma buvo šventė, pasakė senutė po savo vyro laidotuvių."

JUST. MARCINKEVIČIUS:

P.S. Einšteino ranka,
laikanti smuiką,
laimingesnė už kitą jo ranką,
rašančią:
E=mc2

o

Pasaulis - už mus.
Prieš mus - tik mes patys.

CHARLES BUKOWSKI "SKAITALAS":

Aš buvau talentingas ir dabar esu talentingas. Kartais aš žiūrėdavau į savo rankas ir suvokdavau, kad galėjau būti didis pianistas ar dar kas nors. Tačiau ką veikė mano rankos? Kasė kiaušius, išrašinėjo čekius, užrišinėjo batų raištelius, nuleisdavo vandenį unitaze ir pan. Iššvaiščiau savo rankas. Ir smegenis.

o

Kartais man atrodydavo, kad aš nė pats nežinau, kas aš toks. Na, aš Nikis Bileinas. Tačiau nebūtinai. Kas nors šūktels: "Ei, Hari! Hari Marteli!" Ir aš tikriausiai atsiliepsiu: "Taip? Ko norėjote?" Turiu omenyje - galiu būti kuo noriu, koks skirtumas? Kas slypi varde tavame?

o

Jau vien tai, kad ryte užsimaunu batus, yra pergalė.

HENRIKAS RADAUSKAS:

Našlaičiai, porom surikiuoti, mieguistame parke
Praeina ploni ir geltoni kaip žydinčios pienės.
"Sesute Angelika, medyje angelas verkia."
"Ir vėl tu pradėsi kliedėti, eime vakarienės."

UNDINĖ RADZEVIČIŪTĖ "STREKAZA":

Kartą skaičiau, kad filmus ir programas, skirtas intelektualų mažumai, specialiai rodo naktį. Kad kiti nesitraumuotų.

STEFANO BENNI "BARAS PO JŪRA":

Norėčiau mirti, mirti, mirti, bet jau visi tai daro.

AGNES DESARTHE "SUVALGYKITE MANE":

Bandau įsivaizduoti sniegenos džiaugsmą: kapt! O, radau kirminą! Pasprukau nuo katino. Kokia gera dienelė! <...> Kelis kartus gyvenime man teko būti "moterimi sniegena". Išgyvendavau.

ETGAR KERET "KNELERIO LAIMINGI STOVYKLAUTOJAI":

- Sakyk, - Uzis varė savo, - ar tiesa, kad kai imatės to darbo, jums žada septyniasdešimt nimfomaniškų mergelių dangaus karalystėje? Ir visos tau vienam, solico?
- Žinoma, kad žada, - tarė Naseras. - O pažiūrėk, ką gavau. Drungnos degtinės.

RICHARD FLANAGAN "GULDO ŽUVŲ KNYGA":

- Tu esi žuvis, - pasakė Kapua Defas, kurio nuomonės aš neklausiau, - o ne tinklas.

o

Jis galvojo:
Aš buvau viskas tik tam, kad suprasčiau, kad viskas yra niekas.
Jis spėjo:
Telieka tik tyla.

JONAS MEKAS:

Ir man,
perėjusiam mirties ir liūdesio krantus,
leiskite svajot
utopijas.

o

... vis
bandau
bandau
ištrūkt

daiktų
suokal-
bio

PABLO TUSSET "KRUASANO KELIONĖ":

<...>tačiau reikia laikytis papročių, kad jie neprarastų savo žavesio, ar ne, Pablai?
- Taaip, laikausi neišvengiamų papročių.
- Na... Pavyzdžiui?
- Kvėpuoju.

IOANNA KARYSTIANI "MAŽOJI ANGLIJA":

Tik jau nesakykit man, kas yra realu ir kas yra kvailystė, kas gali įvykti ir kas ne, aš noriu turėti iliuzijų, man jų visų reikia, ir tikiuosi, kad jų ir daugiau ateis į galvą.

o

Kitaip tariant, gyvenime svarbiau tai, ko netenki, o ne tai, ką randi.